Braukite arba naudokite rodykles. Priartinkite suglausdami pirštus arba spustelėję du kartus.
Paskutinis orkas. I knyga
Deja, kardų, kurių ašmenys buvo neblogos kokybės, rankenos būdavo puošiamos ornamentais,beveik visada sidabriniais ar alaviniais, o geriausio plieno kardų – net ir auksiniais. Rankstrailis visa širdimi nekentė bet kokių įmantrybių. Kardas buvo kardas – jis…
Skaityti daugiauApie knygą
Deja, kardų, kurių ašmenys buvo neblogos kokybės, rankenos būdavo puošiamos ornamentais,beveik visada sidabriniais ar alaviniais, o geriausio plieno kardų – net ir auksiniais. Rankstrailis visa širdimi nekentė bet kokių įmantrybių. Kardas buvo kardas – jis bus suteptas kažkieno krauju ir kad ir koks tas žmogus apgailėtinas, jis vis vien būtybė, kurią motina išnešiojo savo įsčiose. Jokios sidabro ar aukso puošmenos neturėjo garbinti žudynių.
Žmonių pasauliui gresia pavojus: pavojingos orkų gaujos puldinėja kaimus ir miestelius. Iš šių pabaisų gailesčio nėra ko laukti, telieka bėgti.
Rankstrailio tėvai irgi kadaise spruko nuo orkų, palikę namus. Sau jis pasižada: užaugęs taps kariu ir gins visus nekaltuosius – kol paskutinis orkas žemėje prašys jo pasigailėti. Tačiau karys turi klausyti valdovo įsakymų. Rankstrailiui liepta palikti orkus ir vytis elfą su drakonu, kurie neva kalti dėl visų pasaulio negandų. Tačiau ar jie iš tiesų tokie blogi, kaip žmonės pasakoja? Ar juos persekioti teisinga?
Tarptautinės vaikų ir jaunimo knygos tarybos (IBBY) premija
Prancūzų vaikų literatūros premija „Prix Sorcières“
Rankstrailis labai myli savo mamą, tėtį, sesę ir broliuką ir padarytų viską, kad jie būtų sotūs ir laimingi. Iš pradžių tenka slapta medžioti, kad išmaitintų šeimą, nors tai ir draudžiama. Vėliau, trūkstant pinigų tėčio vaistams, jaunuolis išsiruošia tapti pėstininku – taip galės ne tik siųsti pinigų namo, bet ir ginti žmones nuo žiaurių ir nekenčiamų orkų. Nors jį auklėjo būti taikiam, Rankstrailis supranta, kad gyvenime dažnai tenka kovoti. Tačiau išmokti atskirti blogį nuo gėrio ir atsilaikyti prieš neteisybę kartais gali būti sunku.
Šis pasakojimas – knygos „Paskutinis elfas“ tęsinys, tačiau jį galima skaityti ir atskirai – čia veikia kiti herojai ir pristatomas visai kitas požiūris į įvykius. Nuotykių istorija susilaukė didelio kritikų dėmesio ir apdovanojimų.
Italų rašytoja Silvana De Mari dirbo chirurge Italijoje ir savanoriavo Etiopijoje. Supratusi, kad sielos žaizdos kamuoja ne mažiau nei kūno žaizdos, pradėjo užsiiminėti psichoterapija. Matydama, kiek žemėje liūdesio ir skausmo, nusprendė rašyti knygas apie neteisybę, persekiojimus, diskriminaciją ir maištą.
Edukacinė nauda:
- Turtėja vaizduotė, žodynas ir iškalba
- Ugdoma empatija, gebėjimas atpažinti ir suprasti jausmus
- Skaitant fantastines knygas, lavėja vaizduotė, kūrybiškumas, inovatyvumas, gebėjimas rasti kūrybiškus sprendimus netikėtose situacijose, skatinamas pasitikėjimas savimi ir tikėjimas, kad viskas yra įmanoma
- Knygos veikėjų pavyzdys rodo, kaip kūrybingai spręsti iškylančias problemas, skatina ryžtingumą ir gebėjimą siekti užsibrėžto tikslo
- Skaitant įtraukiančias istorijas, skatinamas domėjimasis knygomis
Kitty Writer: Skaičiau šią istoriją ir labai vaizdžiai galėjau įsivaizduoti, kaip žmonės gyveno viduramžiais, kaip skurdas veikė žmonių mąstymą ir veiksmus. Tai puiki knyga, parašyta psichoterapeutės, kuri priverčia susimastyti...
Šios knygos pasaulis
Puodeliai, atvirukai, bloknotai ir smulkmenos su knygos herojais — gera dovana kartu su knyga.
Atrask smulkmenasŠiai prekei atsiliepimų dar nėra.