Gražuolė ir Pabaisa

Mergaitė buvo tokia graži, kad visi ją vadino Gražuole. Ji buvo dora ir kantri, niekada nesiskųsdavo ir be galo mylėjo tėvą, kuris kaip įmanydamas stengėsi pasirūpinti savo vaikų laime.

Kaip pasikeičia žmonių likimai praradus turtus? Vieną dieną Gražuolės tėvas pasiklysta miške ir patenka į paslaptingus Pabaisos rūmus. Dosnusis padaras išgelbsti jam gyvybę. Tačiau nuskynęs rožę iš rūmų sodo, kad galėtų ją padovanoti dukteriai, tėvas užsitraukia Pabaisos pyktį.

Skaitytojus pakerės rūmuose vykstantys stebuklai, Pabaisos gerumas, Gražuolės kuklumas ir netikėta laimė.

Kuo ši knyga naudinga:

- Turtėja vaizduotė, žodynas ir iškalba

- Ugdomas meninis skonis

- Lavėja empatija, savivoka, jausmų pažinimas

- Knygoje keliami svarbūs egzistenciniai klausimai, paprastai dėstomas filosofinis požiūris į gyvenimą, aukštinamas gerumas, atvirumas, draugystė, rūpestis artimu, gebėjimas žvelgti į tai, kas iš tiesų svarbu

„Gražuolė ir Pabaisa“ – visiems puikiai žinomas kūrinys, primenantis paprastas tiesas ir pamatines vertybes. Tai pasaka apie pabaisa paverstą princą ir nuoširdžią mergaitę, kuri jį pamilsta. Už kuklumą ir tyrą širdį galiausiai atlyginama, o už viską svarbiau – gėris ir teisingi pasirinkimai.

Jeanne-Marie Leprince de Beaumont (Žana Mari Leprens de Bomon, 1711–1776) buvo pedagogė, žurnalistė ir rašytoja. Ji yra daugelio klasikinių pasakų vaikams ir jaunimui autorė. Originalų pasakos tekstą iš prancūzų kalbos išvertė patyrusi vertėja Diana Bučiūtė.

Knygą meniškais piešiniais papuošė italų dailininkė Manuela Adreani, Lietuvos skaitytojams jau pažįstama iš Antoine’o de Saint-Exupéry knygos „Mažasis princas“ ir Hanso Christiano Anderseno pasakos „Sniego karalienė“ iliustracijų.