Katidzė

– O kada plauksime vandenyje? – pasidomėjo Rūtė. 

– Nenoriu nieko girdėti apie vandenį, – tarė Katidzė. 

– Aš ir toliau plauksiu čia, ant smėlio. Taip žymiai saugiau. 

Vaikų namų prižiūrėtoja panelė Larson niršta – per dvidešimt penkerius darbo metus jai dar neteko matyti tokio išdykusio ir neklaužados vaiko kaip Katidzė. Siaubinga mergaitė! 

Bet jei paklaustume vaikų nuomonės, greitai išgirstume, kokia Katidzė sumani, paslaugi, gera, kiek ji prisigalvoja pokštų ir nuotykių. Pati geriausia žaidimų draugė! 

Ten, kur Katidzė, nėra laiko nuoboduliui. O ir jos pačios laukia visai nepaprastas gyvenimas. Koks? 

Tuojau sužinosi! 

Kuo ši knyga naudinga:

- Turtėja vaizduotė, žodynas ir iškalba

- Lavėja empatija, savivoka, jausmų pažinimas

- Lavėja humoro jausmas

- Skatinamas tolerantiškumas, gebėjimas suprasti ir priimti kitą

- Suteikiama žinių apie skirtingas tautybes, kultūras, papročius, parodoma, kad nepaisant kultūrinių skirtumų mums visiems svarbūs tie patys kertiniai dalykai – draugystė, šeima, saugumo jausmas, noras būti svarbiam, mylimam ir nuveikti gyvenime kuo daugiau įdomių ir prasmingų dalykų

- Skatinamas savarankiškumas, ryžtingumas, pasitikėjimas savimi, drąsa, gebėjimas rasti ir priimti sprendimus

- Skaitant linksmas ir įtraukiančias istorijas, skatinamas domėjimasis knygomis

Katidzė – triukšminga nenuorama ir neklaužada, nuolat įsivelianti į įvairiausias bėdas ir nuotykius. Tačiau kokia gera jos širdis – tai netrunka pamatyti visi, pabendravę su šia guvia mergaite. Jos mama mirė, kai Katidzė buvo visai mažytė, todėl dabar ji laikinai gyvena vaikų namuose, kol tėtis galės ją pasiimti. Ir dar ji yra romų tautybės – sužinojo apie tai, kai buvo piktai išvadinta čigonu. Kas tas čigonas – Katidzė nesupranta, kaip ir to, kiek neteisybių jai teks iškęsti. Tačiau ji tikrai žino, kad kai tik užaugs, būtinai sugalvos, kaip visas neteisybes ištaisyti.

Knygas apie Katidzės nuotykius parašė švedų rašytoja Katarina Taikon (1932–1995). Šios linksmos istorijos apie rimtus ir sudėtingus dalykus – nemažai autobiografinių bruožų turintys pasakojimai, mat autorė taip pat buvo romė ir vaikystėje patyrė tokius pat vargus kaip ir Katidzė. Beje, Katidzė – pačios rašytojos vardo mažybinė forma (Katarina – Kati – Katidzė).

Šiame leidime yra dvi Katarinos Taikon istorijos – „Katidzė“ bei „Katidzė ir šuo“. Nenuoramai Katidzei atgyti knygoje padėjo dailininkas Marius Zavadskis.