Atvirukas, papuoštas sidabro folijos detalėmis, su baltu voku.
„Neprisimenu, kada sukūriau pirmąjį atviruką. Labai gerai atsimenu tik jausmą – tarsi keliais žodžiais reikėtų pasakyti tai, kas taip svarbu, jog netelpa į širdį. Kokia paslaptinga jėga pažadina mūsų viduje norą mylėti, dalintis, džiuginti? Kasdienių dienų vėriniuose sužiba šventinės dienos – tarsi išblizginti indai. Bet jie liks tušti be mūsų jausmų turinio
Šiemet šv. Kalėdas piešiau baltas baltas, galvodama ne vien apie sniegą, kurio ilgiuosi, bet ir apie naujumą. Baltumas – tai atleidimo malonė. Atleidimo sau, kitiems ir pasauliui už netobulumą, priimant ir susitaikant. Tačiau vėl ir vėl imant naują baltą lapą, formuluojant naują mintį, surandant dar vieną požiūrio kampą.
Šių metų atvirukų kolekcijoje man labai svarbi taika ir šviesa. Tai labai balti, beveik jausmais nenuspalvinti žodžiai. Todėl juos aprengiau karališkai mėlynu dangaus skliautu ir išsiuvinėjau sidabro gijų grafika. Lai šventės ateina apgaubtos paslapties, iškilmingumo, vertės. Įkvėpdamos mus būti drauge, gyventi ir kurti.“
Sigutė Ach
Atvirukas, papuoštas sidabro folijos detalėmis, su baltu voku.
