Ar namie turite katiną? Ar kokį kitą gyvūną? Kaip nusprendėte jį įsigyti?
Kai buvau mažas, turėjau. Buvo taip: sutikau kieme rainiuką – sušalusį, alkaną, purviną ir be išsilavinimo. Parsinešiau namo, pamaitinau, išmaudžiau, susidraugavome. Jis padėdavo man ruošti pamokas („kas priterliojo sąsiuvinį?“ – klausdavo mokytojai ar tėvai. „Rainiukas!“ – atsakydavau, ir tai būdavo tiesa (dažniausiai)). Kartu skaitydavom nuotykių ar keliautojų knygas apie tolimus kraštus ar „Tris muškietininkus“.
Koks keliavimo būdas Jums patinka labiausiai? Kodėl?
Labiausiai man patinka žirgai. Juk yra taip: kai joji žirgu, jis yra transportas, jei tik nulipi nuo jo – bendrakeleivis, o dažnai ir geriausias draugas. Jaunystėje buvau žirgų sportininkas, dabar tapau žirgų turistas, bet man labiau patinka žodis žygeivis ar keliautojas.
Kaip vyksta jūsų rašymo procesas? Ar taikote sau kokias nors taisykles, apribojimus? Ar jus reikiaskatinti rašyti?
Yra tik viena taisyklė – jokių taisyklių! Turiu namie kampelį, kuriame ir rašau. Tai nedidelis staliukas su kompiuteriu (taupau rašiklius ir medžius) ir trintuku. Mano asmeninė mūza Raselė (gerbėjoms prisipažinsiu – esu laimingai vedęs) užkuria man... ne, ne pirtelę, – židinuką (ji įsitikinusi – ugnis, ypač židinio – vaidilučių darbas ir reikalas), tada įmerkiu kojas į dubenį, užsimetu šlapią rankšluostį ant galvos... Juokauju – taip vaikystėje įsivaizduodavau rašytoją. Kai rašau kokį rašinėlį ar knygutę, tampu laikinu keistuoliu – viską kitą pamirštu, galvoje sukasi tik žodžiai, sakiniai, herojų monologai ir dialogai...
Apie...
Gintaras Kaltenis – keliautojas, fotografas, rašytojas. Savo pirmoje knygoje vaikams jis ne tik įtraukia į spalvingą įvykių sūkurį, bet ir pateikia daug įdomių žinių apie septynis Lietuvos miestus.
Knygos
- Rainiuko Pikselio kelionės po Lietuvos miestus, Gintaras Kaltenis, iliustravo Marius Zavadskis, Vilnius: Nieko rimto, 2018.