Tai buvo pirmoji knygelė, kurią bežiūrint ir beskaitant vaikų klausimai biro kaip žirniai iš atrišto maišo. Baksnodami pirštukais, vienas per kitą klausinėjo:
– Mama, kas čia?
– Tėti, greičiau skaityk šito pavadinimą!
– Mama, o gal čia šitas Gigantozauras?
– O koks čia dinozauras?
– Tėti, o kokių dar būna dinozaurų?
Taip pat didelio dėmesio sulaukė knygos viršelio aplankalas, kuris buvo tuoj pat nuvilktas ir, tarsi žemėlapis, ištyrinėtas. Vėjūnė, išlanksčiusi ir apvertusi viršelio aplankalą, su džiaugsmu sušuko: „Mama, žiūrėk! Čia dinozauro plakatas!!!“
Emocijoms nurimus, dukrelė pašnibždėjo man i ausį: „Mama, aš kažkur mačiau šitą knygelę ir labai jos norėjau! Ačiū!“
Mama Neringa