Ganėtinai ilgai laukiau šios naujienos. Vis matydavau ant bendradarbio Beno (taip, Benas padarė, kad pasirodytų knyga apie Beną) darbo stalo dar neišverstą šią knygelę. Vis gaudavau tą patį atsakymą: „Jau greitai, Rokai...“ Ir pagaliau Benas Būgnelis sugrįžo antrojoje serijos knygoje, šįkart su keista veikėja – Makaronplauke.
Kas skaitė pirmąją Beno Būgnelio knygos dalį, pamenate (kas neskaitėte, supažindinsime (bet pasakysiu, kad nebūtina skaityti pirmosios dalies, kad suprastum antrąją (tiesą pasakius, antroji dalis dar įdomesnė!), jog Benas – būgnus mėgstantis berniukas, gyvenantis bute kartu su keistuole teta Barbora, o laiptinėje gyvena dar keistesni kaimynai. Tuomet susipažinome su piktąja tetule, ponu Liepiniu, galiausiai kieme surengėme tikrą cirką.
Antrojoje serijos knygoje viskas prasideda tuo, jog į laiptinę atsikelia nauja šeimyna, kurioje yra Beno bendraamžė. Tetulė Barbora apsidžiaugia, kad pagaliau berniukas turės draugę, bet ar mergaitė gali būti draugė???
Kaip ir pirmojoje dalyje „Pirmyn, Benai Būgneli!“, taip ir šioje yra pilna visokiausių keistų, painių, komiškų situacijų, nesusipratimų. Nors knyga skirta pradinių klasių moksleiviams (genijams pirmokams, normaliems antrokams, tingintiems skaityti trečiokams), tačiau aš, dvidešimt aštuonerių metų vyras, skaitydamas juokiausi balsu. O prajuokinti suaugusį žmogų, žinote, kartais darbas nelengvas.
Bene juokingiausia yra pati knygos pradžia, kai tetulė Barbora vėl bando prisipažinti meilę kaimynui ponui Liepiniui, tačiau jos laiškas patenka naujajai kaimynei, Beno bendraamžei Nelei, o ši pagalvoja, jog laišką parašė Benas. Vargšui berniukui dėl to teko pakeisti išvaizdą ir net pasikeisti vardą su pavarde.
Deja, visko negaliu išduoti, kas ir kaip klostėsi toliau, nes tuomet mane barsite, kad aš atskleidžiu visas paslaptis, bet galiu pasakyti, jog viskas baigėsi visai neblogai, pasirodo, mergaitė gali būti draugas! Nors ne, meluoju, viskas taip paprastai nesibaigė. Skaitydami dar sužinosite, jog yra toks Alfis (na, turbūt kūdikis, nes Nina sakė, jį prižiūri, o šis mėgsta pieną), kuris yra geltonais dryžiais, įdegusia uodega, žaliu liežuviu ir baltomis ausimis.
Dar negana keistenybių? Gerai, o kaip Jums tokie veikėjai, kaip Paulius Pilkūnas ar Hektoras Kuosa? O Plaštakių šeima? Apskritai, kas per vardas Makaronplaukė? Jei ši knygelė dar nesudomino, sugundysiu tuo, jog tai ne tik komedija, bet ir veiksmo filmas – skaitydami sudalyvausite katino paieškos bei gelbėjimo operacijoje (o iš medžio reikėjo iškelti Barborą su Liepiniu). Bus šiek tiek ir siaubo – susitiksite su palėpės vaiduokliu.
Tiems, kurių dar neįtikinau, pasakysiu, jog knygoje sužinosite, ar galima gyventi paukštyje, apsilankysite televizijos laidos filmavime, o visas šis margumynas telpa į 95 puslapius!
Na o galiausiai – tai ne tik komedija, veiksmas, siaubas, bet ir verslo vadovėlis (galėsite patys įgyvendinti tetos Barboros kelioninių kiaušinių dėkliukų verslo idėją), ir receptų knyga (išmoksite pasigaminti besijuokiančių dešrelių ar dešrelių, įdarytų dešrelėmis).
Kam rekomenduoju skaityti šią knygą? Visiems, kurie jau moka skaityti (net ir suaugusiems) ir visiems, kurie dar nemoka skaityti, bet moka klausyti (oi, kaip aš mėgstu skliaustelius! :)).
Rokas Nevardauskis